Įvadas

Europos Sąjungos valstybių narių švietimo sistemos ir jose teikiamos kvalifikacijos atspindi nacionalines tradicijas ir neretai viena nuo kitos skiriasi. Todėl kyla sunkumų norint įvertinti, ką tam tikrą kvalifikaciją kitoje šalyje įgijęs asmuo žino, supranta ir geba atlikti tam tikromis mokymosi ar darbo aplinkybėmis. Vienoje šalyje suteiktos kvalifikacijos vertė nebūtinai yra suprantama kitoje šalyje, o tai gali lemti nepasitikėjimą šių kvalifikacijų kokybe ir turiniu. Europos kvalifikacijų sandara yra naudojama kaip instrumentas, padedantis įvertinti ir pripažinti užsienyje įgytas kvalifikacijas ir kompetencijas.

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba patvirtino Rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros kūrimo 2008/C 111/01/EB (toliau – Rekomendacija). Vienas pagrindinių Rekomendacijos tikslų - panaudojus Europos kvalifikacijų sandarą kaip bendrą atskaitos sistemą, sukurti mechanizmus, kurie palengvintų visų lygmenų kvalifikacijų, apimančių bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą, suteikimą bei jų tarptautinį pripažinimą, tuo padidinant asmenų teritorinį ir profesinį judumą. To siekiant, Rekomendacijose Europos Sąjungos valstybėms narėms rekomenduota iki 2010 m. pasirengti nacionalines kvalifikacijų sistemas ir susieti jas su Europos kvalifikacijų sandara.

Lietuvos kvalifikacijų sandara buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros patvirtinimo“. Ją sudaro bendrais kriterijais apibrėžta kvalifikacijų lygmenų struktūra. 2012 m., parengus kvalifikacijų sandarų palyginimo ir susiejimo gaires, Lietuvos kvalifikacijų sandara buvo susieta su Europos kvalifikacijų sandara. Tai leidžia Lietuvoje įgyjamas profesines ir akademines kvalifikacijas prilyginti ir pripažinti kitoms Europos Sąjungoms valstybėms, ir atvirkščiai – Lietuvos švietimo įstaigoms bei darbdaviams gauti informaciją apie asmens užsienyje įgytų kompetencijų ar kvalifikacijos vertę Lietuvoje.

Šio dokumento paskirtis – pateikti Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygmenų nustatymo kriterijus, kuriais remiantis darbinėje veikloje įgyjamų meistriškumo kvalifikacijų rengėjai galėtų numatyti šių kvalifikacijų sąsajas su atitinkamais Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygmenimis.

1. Bendrosios meistriškumo kvalifikacijų susiejimo su Lietuvos kvalifikacijų sandara gairės

1.1. Lietuvos kvalifikacijų sandaros samprata

Lietuvos kvalifikacijų sandara (LTKS) nustato Lietuvos Respublikos kvalifikacijų, grindžiamų asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygmenų sistemą. Ji parengta siekiant:

• klasifikuoti Lietuvoje nustatytas kvalifikacijas;

Kvalifikacijų skirstymas į hierarchinius lygmenis susiklostė evoliuciškai ir yra istorinės institucinės kvalifikacijų sistemų raidos išdava (Tūtlys, 2012). Toks kvalifikacijų klasifikavimas yra reikalingas nacionalinės kvalifikacijų sistemos valdymui, padeda suprasti ir apibrėžti skirtumus tarp skirtingų kvalifikacijų ar to paties pavadinimo, tačiau skirtingo kvalifikacijų lygmens, parodo kvalifikacijos siekiantiems ir dirbantiems asmenims kvalifikacijos įgijimo ir profesinio tobulėjimo kelius bei perspektyvas, padeda palyginti Lietuvoje ir kitose šalyse teikiamas kvalifikacijas.

• sudaryti sąlygas derinti kvalifikacijas su šalies ūkio poreikiais, koordinuoti šalies ekonominę, socialinę ir užimtumo politiką;

Lietuvos kvalifikacijų sandara yra atskaitos sistema siekiant dermės tarp švietimo sistemoje teikiamų kvalifikacijų pasiūlos ir darbo rinkoje esančios realios kvalifikuotų specialistų paklausos. Tai padeda koordinuoti švietimo, ekonominę bei socialinę politiką. Labai svarbu, kad formuojant kvalifikacijas į šį procesą aktyviai įsitrauktų tiek darbdaviai, tiek švietimo sistemos atstovai. Darbdaviai gali būti laikomi švietimo sistemos užsakovais, t. y. jų formuluojami poreikiai dėl kvalifikuotų specialistų kompetencijų turi būti atsakingai paversti mokymosi rezultatais ar kompetencijų ribomis kvalifikacijų aprašuose atskirų ūkio sektorių profesiniuose standartuose.

• užtikrinti kvalifikacijų nustatymo, įgijimo, vertinimo ir pripažinimo procesų aiškumą bei prieinamumą;

Lietuvos kvalifikacijų sandara suteikia aiškią struktūrą, padedančią nustatyti ir įvertinti kvalifikacijų tarpusavio sąveikas ir jų pozicijas hierarchinių lygmenų struktūroje (Tūtlys, 2012). Kvalifikacijų priskyrimas Lietuvos kvalifikacijų sandarai padeda suprasti keliamus reikalavimus išsilavinimui ir pačiai kvalifikacijai, suteikia informacijos apie tolimesnes profesinio tobulėjimo galimybes, siekiant įgyti aukštesnio lygmens kvalifikaciją, leidžia įveiklinti profesinės patirties metu, neformaliuoju ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą siekiant kvalifikacijos.

• informuoti asmenis apie įvairiai profesinei veiklai reikalingų kvalifikacijų turinį, įgijimą, tobulinimą ir (ar) keitimą;

Lietuvos kvalifikacijų sandara tarnauja ir visuomenės profesinio informavimo tikslais, padeda besimokantiems ir dirbantiems asmenims greičiau ir lengviau surasti informaciją apie kvalifikacijas, jų įgijimo būdus, profesinio tobulėjimo galimybes ir pan. Šis instrumentas atlieka kvalifikacijų paieškos rodyklės, pagrįstos kvalifikacijų lygmenimis, funkciją (Tūtlys, 2012).

• sudaryti sąlygas palengvinti darbo jėgos mobilumą šalies ir tarptautiniu mastu;

Lietuvos kvalifikacijų sandara apima visas šalyje aprašytas kvalifikacijas ir leidžia vieningiau suprasti įrašus mokymosi baigimą liudijančiuose dokumentuose (diplomuose, pažymėjimuose) tiek mokymąsi baigusiems asmenims, tiek darbdaviams. Lietuvos kvalifikacijų sandara yra susieta su Europos kvalifikacijų sandara (EKS), todėl standartizuoti įrašai apie mokymo / studijų programos, suteikto išsilavinimo ar kvalifikacijos lygmenį pagal EKS leidžia sklandžiau ir greičiau atlikti kvalifikacijų pripažinimo kitose šalyse procedūras, taip palengvinamas besimokančių asmenų ir darbo jėgos judumas.

• skatinti mokymąsi visą gyvenimą, taikant formaliojo, neformaliojo ir savišvietos mokymo formas ir būdus, siekiant pereiti iš vieno kvalifikacijos lygmens į kitą (Lietuvos kvalifikacijų sandaros susiejimo su Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandara ir Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandara ataskaita, 2012);

Lietuvos kvalifikacijų sandarai priskirtų kvalifikacijų kompetencijas asmuo gali įgyti mokydamasis pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas, savišvietos būdu ar iš profesinės veiklos patirties. Ši sandara tarnauja taip pat kaip įrankis skatinti asmenų mokymąsi visą gyvenimą, parodant galimybes siekti aukštesnio lygmens kvalifikacijos.

Lietuvos kvalifikacijų sandarą sudaro 8 lygmenys. Toks lygmenų skaičius buvo pasirinktas remiantis atliktų darbo rinkos tyrimų duomenimis, darbo procesų veiklos sistemos analize, švietimo sistemos praktika ir refleksyvinės analizės rezultatais (Lietuvos nacionalinės kvalifikacijų sistemos koncepcija, 2007). Lietuvos kvalifikacijų sandaroje kiekvienas kvalifikacijos lygmuo aprašomas taip, kad būtų aišku, kuo ypatinga to lygmens kvalifikacija. Kvalifikacijų lygmenims aprašyti taikomi trys kriterijai:

• veiklos sudėtingumas – kriterijus, naudojamas veiklos pobūdžiui, užduočių įvairovei ir sudėtingumui bei veiklai atlikti reikalingų žinių lygiui apibūdinti;
• veiklos savarankiškumas – kriterijus, naudojamas veiklos organizavimo ir pavaldumo pobūdžio kitimui bei atsakomybės laipsniui apibūdinti;
• veiklos kintamumas – kriterijus, naudojamas veiklos technologinės ir organizacinės aplinkos kintamumui apibūdinti.

Veiklos sudėtingumą lemia veiklos turinio kiekybinė plėtra, pasireiškianti veiklą sudarančių uždavinių skaičiaus augimu, ir veiklos turinio kokybinė plėtra, susijusi su veiklos turinio kokybiniais pokyčiais, kai nauji uždaviniai apima skirtingas veiklos sritis, o jų sprendimas vyksta naudojant skirtingas technologines priemones. Tai galima pavadinti veiklos universalumo didėjimu.

Veiklos savarankiškumas apibrėžia veiklos turinio ir darbo organizavimo sudaromas galimybes žmogui savarankiškai arba vadovaujant ir prižiūrint kitiems asmenims priimti veiklos uždaviniams vykdyti reikalingus sprendimus ir juos įgyvendinti. Veiklos savarankiškumo lygį lemia veiklos uždavinių sudėtingumas ir jų poveikis veiklą atliekančio asmens kompetencijai ir kvalifikacijai; formalūs ir reglamentuoti profesinės veiklos reikalavimai, keliami asmens kvalifikacijai. Šiuos reikalavimus reglamentuoja įvairios sektorinės ir šakinės organizacijos arba valstybė (valstybės reguliuojamų profesijų atveju). Kuo žmogaus socioprofesinis statusas yra aukštesnis, o organizacijoje atliekamos funkcijos svarbesnės bei labiau susijusios su organizacijos strateginiais tikslais ir uždaviniais, tuo veikla yra savarankiškesnė, o veiklos uždaviniai pasižymi naujovių paieška ir taikymu. Susidūrus su naujais ir nestandartiniais uždaviniais, reikia ieškoti originalių sprendimų, todėl savarankiškumas tampa itin svarbus ir reikšmingas. Vystantis profesinei veiklai, ilgainiui originalūs ir nestandartiniai veiklos uždaviniai yra standartizuojami, t. y. sukuriamos detalios jų sprendimo procedūros, instrukcijos, technologijų aprašai, kitos technologinės ir organizacinės priemonės. Tai sumažina veiklai atlikti būtinus kvalifikacinius reikalavimus bei suteikia galimybę perduoti šių uždavinių sprendimą žemesnio lygmens kvalifikaciją turintiems asmenims intensyviai prižiūrint ir kontroliuojant jų atliekamą darbą.

Veiklos kintamumą rodo momentiniai technologiniai, organizaciniai pokyčiai, turintys trumpalaikį poveikį veiklos turinio kaitai. Paprastai jie lemia naujų gebėjimų, įgyjamų paprastai ir greitai, poreikį. Šie pokyčiai dažniausiai nereikalauja esminių dirbančiojo kvalifikacijos struktūros pakeitimų. Ir priešingai – kartu su Ilgalaikiais technologiniais, organizaciniais, ekonominiais pokyčiais atsiranda aukštesnių arba visiškai naujų kompetencijų poreikis, ir tai gali pareikalauti reikšmingų ar net esminių darbuotojo kvalifikacijos struktūros pakeitimų.

Šie kvalifikacijų lygmens nustatymo kriterijai buvo pasirinkti atsižvelgiant į Lietuvos kontekstą. Jie parinkti taip, kad atitinkamų lygmenų kvalifikacijų turinys būtų geriau suprantamas pagrindiniams Lietuvos kvalifikacijų sistemos dalyviams – kvalifikacijų siekiantiems asmenims ir darbdaviams. Tarp kvalifikacijų lygmenų ir išskirtų jų aprašymo kriterijų yra tiesioginė sąsaja – kuo aukštesnio lygmens kvalifikacija, tuo didesnio sudėtingumo, savarankiškumo ir kintamumo veiklos jai priskiriamos.

1 pav. Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygiai ir jų sąsaja su jų aprašymo kriterijais

Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygmenų aprašai pateikiami 1 lentelėje. Jie yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“.

1 lentelė. Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygmenų aprašai

Lyginant skirtingus kvalifikacijų lygmenų aprašymus, išskiriami esminiai kiekvieno lygmens turinio elementai (Tūtlys, 2012):

1 lygmuo: veiksmų elementarumas ir siaura specializacija; pagrindinių bazinių žinių taikymas; būtina intensyvi priežiūra, vadovavimas ir pagalba teikiant detalias instrukcijas; nuolatinis veiksmų ir operacijų pasikartojimas.

2 lygmuo: paprastų problemų sprendimas; pagrindinių faktinių žinių taikymas atliekant veiklą; priežiūros, vadovavimo ir pagalbos reikalingumas; veiksmų ir operacijų pastovumas.

3 lygmuo: paprasti veiksmai ir operacijos keliose veiklos srityse; specializuoti veiklos uždaviniai; gerai žinomų ir išbandytų sprendimų taikymas; žinių apie veiklos srities faktus, principus ir procesus taikymas; savarankiškas veiklos atlikimas, vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir vykstant atlikimo kokybės kontrolei; gebėjimas prisitaikyti prie paprastų veiklos aplinkos pokyčių (pačiam veiklos turiniui nekintant).

4 lygmuo: veiksmai ir operacijos plačiose veiklos srityse; veiklą sudaro keli specializuoti veiklos uždaviniai (gali būti skirtingų sričių); naudojami ne visada išbandyti ir žinomi sprendimai; taikomos plataus konteksto teorinės ir faktinės žinios; prisiimama atsakomybė už veiklos procedūrų ir rezultatų kokybę; veikla gali apimti ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų mokymą ir jų veiklos priežiūrą.

5 lygmuo: skirtingoms veiklos sritims būdingų sudėtingų veiklos uždavinių derinimas; žemesnės kvalifikacijos darbuotojų kompetencijų vertinimas; išsamios veiklos srities žinios derinamos su bendrosiomis žiniomis; veiklos atlikėjas pats pasirenka veiklos uždavinių sprendimo būdus ir priemones; vadovavimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojų veiklai, veiklos uždavinių planavimas; darbuotojų konsultavimas ir veiklos atlikimo kokybės tikrinimas; reikalavimai prisitaikyti ne rik prie kintančios aplinkos, bet ir prie kintančių technologinių ir organizacinių reikalavimų.

6 lygmuo: plačių teorinių žinių, pagrįstų naujų fundamentinių ir taikomųjų tyrimų rezultatais bei taikomojo pobūdžio žinių, susijusių su naujovių diegimu, taikymas; gebėjimas organizuoti kitų darbuotojų (nebūtinai žemesnės kvalifikacijos) darbą; gebėjimas planuoti veiklą pagal tikslus bei analizuoti savo ir kitų darbuotojų veiklos rezultatus; gebėjimas savarankiškai koreguoti veiklą, atsižvelgiant į veiklos rezultatų savianalizę; gebėjimas vykdyti projektinę veiklą; gebėjimas prisitaikyti prie nuolatinių ir nenuspėjamų žinių bei technologijų pažangos pokyčių profesinėje srityje.

7 lygmuo: veikla apima keleto giminingų profesinių veiklų sritis; ekspertinis naujausių žinių profesinėje veikloje ir jai artimose ar giminingose srityse taikymas ir vertinimas; naujų faktų atradimas atliekant taikomuosius profesinės veiklos tyrimus; kūrybiškas teorinių žinių ir mokslinių tyrimų rezultatų taikymas; veiklos uždavinių nustatymas; gebėjimas savarankiškai atlikti taikomuosius tyrimus; gebėjimas koordinuoti projektus, skirtus kitų asmenų kvalifikacijai tobulinti ir naujovėms diegti; gebėjimas priimti inovatyvius, tyrimų rezultatais pagrįstus sprendimus bei įvertinti alternatyvius sprendimo variantus; gebėjimas įvertinti ir atsižvelgti į galimas socialines ir etines veiklos pasekmes.

8 lygmuo: naujų žinių, idėjų, technologijų, veiklos atlikimo būdų, metodų ir procesų kūrimas; gebėjimas vykdyti fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, integruojant įvairių mokslinių disciplinų ir veiklos sričių žinias; gebėjimas strategiškai planuoti veiklą; gebėjimas savarankiškai priimti visuomeninės reikšmės strateginius sprendimus; gebėjimas koordinuoti mokslinių ir taikomųjų tyrimų projektus; gebėjimas perteikti naujausias žinias atitinkamos srities specialistams; gebėjimas inicijuoti ir kurti pokyčius įvairiose veiklos ir visuomenės gyvenimo srityse.

1.2. Europos kvalifikacijų sandaros samprata

Europos kvalifikacijų sandara (EKS, angl. European Qualifications Framework, EQF) – bendra europinė kvalifikacijų lygmenų aprašų sistema, padedanti susieti skirtingų šalių nacionalines kvalifikacijų sistemas ir veikianti kaip perkėlimo mechanizmas, kad skirtingų Europos šalių ir sistemų kvalifikacijos taptų aiškesnės ir suprantamesnės. EKS parengta siekiant dviejų pagrindinių tikslų: skatinti piliečių mobilumą tarp šalių ir palengvinti mokymąsi visą gyvenimą.

EKS pagrindą sudaro aštuoni kvalifikacijų lygmenys, kurie yra aprašyti per mokymosi pasiekimus. EKS pripažįsta, jog Europos švietimo ir mokymo sistemos yra tokios skirtingos, kad norint palyginti ir susieti skirtingas šalis ir institucijas, būtina pasitelkti mokymosi rezultatus. EKS struktūroje mokymosi rezultatai apibrėžiami kaip visuma to, ką besimokantysis turėtų žinoti, suprasti ir gebėti padaryti, baigęs mokymosi procesą. EKS pabrėžiami mokymosi rezultatai, o ne įdėtos pastangos, tokios kaip mokymosi trukmė. Mokymosi rezultatai suskirstyti į tris grupes: žinias, įgūdžius ir atsakomybę bei savarankiškumą. Tai reiškia, kad kvalifikacijas (skirtingais deriniais) sudaro įvairiausi mokymosi rezultatai, įskaitant teorines žinias, praktinius ir techninius įgūdžius bei socialines kompetencijas, susijusias su asmens atsakomybe ir savarankiškumu. EKS apima visus švietimo lygmenis – bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą.

EKS kontekste:

• žinios apibūdinamos kaip teorinės ir (arba) faktinės;
• įgūdžiai apibūdinami kaip pažintiniai (jiems priklauso loginio, intuityviojo ir kūrybinio mąstymo pasitelkimas) bei praktiniai (jiems priklauso fizinis miklumas ir metodų, medžiagų, priemonių bei įrankių naudojimas);
• atsakomybė ir savarankiškumas apibūdinami kaip besimokančio asmens gebėjimas savarankiškai ir atsakingai taikyti žinias ir įgūdžius.

Europos kvalifikacijų sandaros lygmenų aprašai pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė. Europos kvalifikacijų sandaros lygmenų aprašai

1.3. Meistriškumo kvalifikacijų ir Lietuvos kvalifikacijų sandaros sąsajos

Rengiant meistriškumo kvalifikacijas, ūkio sektoriaus ekspertai yra laisvi pasirinkti, kokio LTKS lygmens ir kokios profesiniuose standartuose aprašytos kvalifikacijos gali būti papildomos meistriškumo kvalifikacijomis, išgryninant ir aprašant jų meistriškumo lygmenis. Taip pat įvairiuose ūkio sektoriuose gali prireikti aprašyti kompetencijas, kurių nėra profesiniuose standartuose, nes jos įgyjamos tik darbinėje veikloje (t. y. švietimo sistema dėl savo ribotumo laiko ir materialių bei žmogiškųjų išteklių atžvilgiu arba dėl to, kad tam tikroms kompetencijoms įgyti yra būtina darbinė patirtis, nespėja ir negali šių kompetencijų suteikti formaliojo švietimo programas baigiantiems asmenims) – būtent tokių kompetencijų rinkiniai gali būti traktuojami kaip meistriškumo kvalifikacija.

Norint susieti meistriškumo kvalifikacijas su Lietuvos kvalifikacijų sandara, būtina suprasti, kad ji susideda tiek iš akademinių kvalifikacijų, tiek iš profesinių standartų aprašytų kvalifikacijų, kurias suteikia formaliojo švietimo sistema. Lietuvos kvalifikacijų sandara taip pat apima ir tarptautines kvalifikacijas, kurios yra pripažįstamos remiantis tarptautinėmis direktyvomis (pvz., architektas) ar tarptautinių konkretaus ūkio sektoriaus ar jo dalies organizacijų (pvz., suvirintojas, muitininkas).

2 pav. Meistriškumo kvalifikacijų galima vieta bendroje Lietuvos kvalifikacijų sistemoje

Kokios meistriškumo kvalifikacijų sąsajos su Lietuvos kvalifikacijų sandara sieks, sprendžia atitinkamo ūkio sektoriaus ekspertai, kuriantys konkretaus ūkio sektoriaus meistriškumo kvalifikacijų posistemę. Meistriškumo kvalifikacijų palyginamumas su LTKS leis lengviau palyginti ir pripažinti kompetencijas ir kvalifikaciją formaliojo švietimo sistemoje ar palyginti kompetencijas (kvalifikacijas) su kitomis neformaliomis kompetencijų (kvalifikacijų) sistemomis. Verta atkreipti dėmesį, kad siekiant formalizuoti meistriškumo kvalifikaciją, pvz., norint ją įtraukti į atitinkamo ūkio sektoriaus profesinį standartą, kvalifikacijos aprašui bus taikomi formalieji reikalavimai, kuriuos Lietuvoje nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2. Rekomendacijos meistriškumo kvalifikacijoms susieti su Lietuvos kvalifikacijų sandara

Siekiant meistriškumo kvalifikacijas susieti su LTKS svarbu:

• aiškiai, naudojant aktyvius veiksmažodžius, formuoti kompetencijas (daugiau informacijos skyriuje: Meistriškumo kvalifikacijų aprašymo procedūrų vadovas);
• aprašant kvalifikacijas laikytis LTKS lygius apibrėžiančių kriterijų, t. y. turi matytis, kaip pasireiškia ir kaip skiriasi darbuotojo veiklos savarankiškumas, sudėtingumas ir kintamumas (daugiau informacijos skyriuje - Meistriškumo kvalifikacijų lygių nustatymo gairės ir 3 lentelę žemiau);
• gerai išanalizuoti patvirtintus profesinius standartus: įvertinti, kokius profesinius standartus ir kvalifikacijas teoriškai galėtų atitikti meistriškumo kvalifikacija (daugiau informacijos skyriuje - Meistriškumo kvalifikacijų susiejimo su profesiniais standartais ir juose aprašytomis kvalifikacijomis gairės).

3 lentelė. Meistriškumo kvalifikacijų meistriškumo lygmenų aprašymui galima naudoti loginę struktūrą, naudojant LTKS lygių aprašymo kriterijus

Šaltiniai

1. Lietuvos kvalifikacijų sandaros susiejimo su Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandara ir Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandara ataskaita. 2012.
2. Tūtlys, Vidmantas (2012). Kvalifikacijų priskyrimo Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygmenims studija. VDU.